Karollytė's muzika.

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Nužudykit mane.


Jaučiuos, kaip pritėkštas tarakonas.
Aš nežinau, kaip toliau kentėt,
Aš pamiršau, kaip save mylėt.
Nežiūrėk į mane,
Juk manęs nėra, kaip visada.
Dieve, tokia sena daina. Bet įsijaučiu į ją...
Nuotaikos nėra... Krč. Kentėjau, kenčiu ir kentėsiu.

2010 m. spalio 12 d., antradienis

@@@.~!

Meilė graži? Tai kodėl ji priverčia verkti žiurint į tylintį telefoną?
____________________________________________________________________
Blemba, beveik pamiršau Jį. Palikau tą su kuriuo bandžiau Jį pamiršt ir beveik pamilau Kitą. Visiška velniavą... Šūdas, Šūdas, Šūdas. Nepatinku vistiek Jam. KVailė aš. Nevykėlė. Tai tiek...

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Viskas liko tik Prisiminimuose.*


Vis dar myliu. Žinojai? Vis dar sapnuoju tave naktimis. Vis dar kankinuosi. Bet tu to nežinai. Aš tavo akyse esu dėjus ant Tavęs. Ne. Ne. Ne. Taip nėra. Bet man lengviau, kai tu galvoji, kad man px ant Tavęs. Norėčiau, kad taip būtų. Bandau tave pamiršti kito glebyje. Kokia aš naivi. Žinau, kad taip nebus. Nepamiršiu. Niekada. Mintyse bandau prisimint tavo lūpų skonį... Pasįlgau tavo bučinių. Labai. Pasįlgau tavęs. Begalo. Myliu, myliu, myliu. Nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu. Melagis. Mano melagis... Buvau Tavo daune, o tu Mano durnelis. Sakei būsim amžinai. Sakei... Bet melavai. Sakei, kad myli. Bet taip nebuvo. O aš gyvenau tais žodžiais. Amžinai... Myliu... Melas, melas, melas. Aš tiesiog pasistengsiu nebeverkt.


2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Į mokyklą.

Sveiki ;D zdrw, priviet. ;D Vasarą į pabajgą. ;/ Dabar tvarkau stalčius. pats nuobodžiausias dalykas gyvenime, kurio nekenčiu. Randi viskooo. Ir tas viskas sukelia tiek visokių prisiminimų. Bet vistiek užknisa ... ;D Nenoriu į mokyklą. Kaleimas. nieko gero. Tikiuosi naujokų atejs. cha :D zjbs būtų.

2010 m. gegužės 28 d., penktadienis

Oh damn

Vasara, vasara, vasara!!! Siaučiam. Jokios mokyklos, jokių mokytojų, jokių n.d. ištisus tris mėnesius. :D yayyyyyyy. Lietuviai nevykeliai. Nepateko į Eurovizijos finalą.. ;ssss
__________________________________________________________________
Blogioji pusė.. Senai rašiau. O kai bėdos užgriųvą tai viskas vienu metu. Draugės, tėvai, meilės. Wtf? Vpš kam tas gyvenimas jei vien bėdos..? O dar Erikas. Myliu, myliu, myliu. Jis niekajp nedings iš mano atsiminimų ir širdies. Jis bus mano gyvenimo šmekla.

2010 m. vasario 26 d., penktadienis

Geriau būčiau iššokus...

Niekada negalvojau apie savo mirty. Ta prasme apie savižudybę. Jei ne draugė, aš būčiau iššokus... Aš... Riedu bedugnėn. Rukau, pjaustaus... Galvoju apie savižudybę. Argi tai nekvaila? Kvaila... Aš ir pati tai žinau...


2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

Senaj rašiau...


O taip... Labai senai. Ir viskas taaaip pasikeitė. ,,Likimas mano keičiasi, kaip vėjas. Ir gyvenk tu ant visko dėjas.''. Tik, kad nelabai turiu ką dėt, ir man tai nesigauna. Per daug jautriai į viską reguoju. Tikrai per jautriai. Ar supjaustytos venos pakankamai jautru? Nuo menkiausio žodžio žirklutės braižo mano oda. Ir labai keista, bet man palngvėja. Ir kodėl sako, kad tik EMO pjaustos? Pfff... Galiu drasiai tai paneikti. Hm. Robertas dingsta iš mano gyvenimo, bet jame atsiranda kitas. Labai brangus žmogus. Per šv. Valentino dieną jis sugebėjo mane nustebinti. Pasakyti, kad patinku. Kad seniai norėjo tai pasakyti, bet laukė šios dienos...