Kartais man nesinori gyventi,tačiau aš per daug bijau mirti.

Aš sakiau, kad jo vėl neįsimylėsiu... Deja. Aš tokia silpnavalė. Nemoku... Ta meilė tyliai, tyliai ant pirštų galiukų atitipena pas mane. Net pati nepajuntu. Tos meilės net neišgasdina tai, kad jis turi merginą, nei tai, kad laiko mane tiesiog geriausią draugę. Nesuprantu. Nesenai su didelėm pastangom jį pamiršau. Ir be didelių pastangų jį pamilau. Norisi paiimti, apkabinti ir nepaleisti. Tiesiog būti, būti, būti... Šalia...